Vilniaus Visuomeninė Parapsichologijos Akademija

Pasijuskime laimingesni

       Taip. Tai seniai išminčių atrastas būdas pasijusti laimingesniam – tereikia panorėti kitą padaryti laimingu. Pasiūlyk jam savo pagalbą, ištiesk jam rankas, ištark nuoširdų žodį. Paguosk, paskatink, padovanok šypseną.
       Pasistenk pradžiuginti draugą, pažystamą, namiškius. Užmiršk savo bėdas ir paklausk: kaip gyveni? Kaip tau sekasi? Kuo aš galiu padėti? Nusišypsok atsitiktiniam bendrakeleiviui, kaip su geriausiu draugu pasisveikink ir su tuo kaimynu, pro kurį iki šiol praeidavai tarsi pro nepažįstamą. Išklausyk ieškantį paguodos, surask tinkamus jam žodžius.
       Už slenksčio palik nuovargį, blogą nuotaiką ir į namus parnešk šventę. Parnešk gėlių puokštę, įjunk tylią muziką, apkabink namiškius. Lai ta šventė prasideda iš naujo kiekvieną dieną. Tegul niekieno širdyje nebelieka abejingumo, dvasinio šaltumo. Lai ištirpsta svetimumo ledai ir sušyla meilės išsiilgusi siela.
       Padėk kiekvienam, kam tik gali. Nepaliki nei mažiausios progos padaryti gerą darbą ir nė nepajusi, kiek daug atsiras norinčių atsilyginti tuo pačiu – padėti Tau.

Humoras mūsų gyvenime

       Psichologai, gydytojai, pedagogai ir kitų profesijų žmonės domisi, kaip humorą ir juoką panaudoti žmogaus labui.
       Teigiama, kad humoro jausmas yra būdingas dvasiškai stiprioms asmenybėms ir visada yra pagrįstas aukštais etiniais idealais.
       Humoro jausmas - tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Nėra rakto šiai paslapčiai išaiškinti. Dažnai humoro jausmas priklauso nuo sugebėjimo ir mokėjimo juoktis pačiam iš savęs, t. y. ne ypač rimtai žvelgti į save - ne taip rimtai, kad nebesuprastume humoro.
       Humoras - tai gyvenimo įprasminimas. Jis priverčia žmones manyti, kad jie lengvai galės įveikti gyvenimo sunkumus ir nesėkmes.
       Dar Aristotelio laikais buvo manoma, kad humoro jausmas apsaugo žmogų ir padeda jam tvirtai jaustis, net ir užpuolus negandoms. Aristotelis teigė, kad humoras - tai triumfo jausmas. Humoras yra galbūt žymiausias civilizacijos laimėjimas, lai reikšminga jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Humoras kinta priklausomai nuo epochos, žmonių interesų. Įvairiose gyvenimo srityse humoro reikšmė didėja arba mažėja. Humoras ir juokas mokyklose per pamokas yra galinga jėga, kuri veikia tiek mokytojus, tiek mokinius, ir padeda sėkmingai dirbti bei mokytis.
       Kasdieniniame gyvenime dažnai nusikalstam, jei linksmus žmones laikome lengvabūdžiais ir slopiname jų humoro apraiškas.
       Prisiminkime filosofą Sokratą: "Ar rimtumas gali būti kliūtis juokui? Aš manau, kad daug geriau siekti rimties linksmu žingsniu. Paaiškinkite man, koks jis žmogus, jeigu atmeta linksmumą – džiaugsmingąją žmogaus dali?"
       Humoras sukelia įvairias racionalias ir emocingas reakcijas. Pirmiausia suvokiame jo esmę, paskui atsiranda emocinė reakcija - juokas. Juokiantis į kraują išsiskiria antinksčių hormonų, kurie stimuliuoja medžiagų apykaitą. Ne veltui dar 18-tame amžiuje atsirado posakis "Humoras - sultys".
       Juokas yra psichofiziologinis procesas, kuriame dalyvauja visas organizmas. Pavydas, baime. neapykanta ir kitos neigiamos emocijos sukelia įtampą ir įvairius vidaus organų pakitimus, sekina žmogaus gyvenimo energiją. Juokas, kaip pati galingiausia teigiama emocija, tonizuoja visus fiziologinius procesus. Juokiantis išsiplečia kraujagyslės ir kartu vidaus organai geriau aprūpinami krauju bei deguonimi, aktyvuojami cheminiai procesai. Todėl nenuostabu, kad juokas visais laikais buvo laikomas teigiamu reiškiniu žmogaus gyvenime. Japonų gydytojai teigia, kad juokas gerina kraujo kokybę, keisdamas jo sudėtį. Juokiantis diafragma veikia kaip siurblys, o tai stimuliuoja širdies, skrandžio ir žarnyno funkcijas. Juokas reguliuoja ir hormonų išskyrimą endokrininėje sistemoje.
       Pats ryškiausias iš juokui būdingų bruožų yra jo išraiška veide. Besijuokiančiam žmogui blizga akys; jis skleidžia būdingą garsą, pakinta kvėpavimas, kai kada net ištrykšta ašaros. Visa tai teigiamai veikia organizmo fiziologinius procesus.
       Kaip suprantamas ir vertinamas humoras, priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, lyties, išsimokslinimo, gyvenimo patirties, papročių ir bendro kultūros fono.
       Juokas yra unikalus reiškinys tuo aspektu, kad jis yra ir refleksas, ir psichosomatinis reiškinys. "Kai juokiasi veidas, juokiasi ir skrandis, kai veidas piktas iš išorės, pyksta ir vidaus organai" - teigia japonai. Bent kartą per dieną nuoširdžiai nusijuokus, pagerėja sveikata ir prailgėja gyvenimas. Apie tai rašė daugelis mokslininkų įvairiais laikais. Avicena savo knygoje "Poema apie mediciną" pataria juokauti slaugant ligonius. Kiekvienas suprantame, kad juokas ypač svarbu, kai bloga nuotaika, kai jaučiame įtampą.
       Gydymo procese juokas turi fantastinę galią, jei gydytojas moka teisingai juo naudotis. Kalbant apie juoko gydomąjį poveikį, verta prisiminti amerikiečio visuomenės veikėjo, rašytojo ir mokslininko Normano Kousino ligos istoriją. Jo pasveikimo istorija atkreipė viso pasaulio gydytojų dėmesį. Savo ligos istoriją jis aprašė knygoje "Ligos anatomija". Jis susirgo ankilizuojančiuoju spondilitu. Galimybė pasveikti, gydytojų nuomone, buvo 1:500. Norėdamas tapti vieninteliu iš tų 500, jis neliko pasyviu savo ligos stebėtoju. Be to, žinodamas, kad neigiamos emocijos pragaištingai veikia organizmo cheminius procesus, jis nusprendė, jog teigiamos emocijos turi gerinti organizmo funkcijas, o džiaugsmas, viltis, juokas, tikėjimas savo jėgomis turi gydomąją galią! Gydymosi tikslu jis ėmė žiūrėti komedijas ir pastebėjo, kad 10 minučių pasijuokus skausmas apmalšta dviems valandoms. Taip pat skaitė humoristinę literatūrą. Normanas Kousinas pamažu sveiko ir pagaliau atėjo metas, kai jis vėl grįžo dirbti.
       1973 m. mokslininkai nustatė, kad galvos ir nugaros smegenys gamina biologiškai aktyvias medžiagas - morfinus arba endomorfinus, vadinamuosius "skausmo žudikus". Joms veikiant, organizmas natūraliai nuskausminamas; atsiranda apsauginė reakcija nuo streso - skausmo. Atlikta daug bandymų ir pastebėta, kad žmonės, kurie labai trokšta pasveikti, lengviau pakelia skausmą. Troškimas gyventi - tai ne teorinė abstrakcija, o fiziologinė realybė, turinti gydomųjų savybių. Todėl taip svarbu palaikyti ligonio norą gyventi ir padėti jam mobilizuoti visus kūno ir dvasios resursus.
       Dar mažai kas žino, kad 90 proc. skausmą sukelia ne bloga sveikata, bet įtampa, stresas, nuobodulys, nusivylimas, užslopintas pyktis, persivalgymas, netinkama dieta.
       V. Osler sakė, kad juokas – tai gyvenimo muzika ir kad juoko dėka galima išlikti jaunam.

Milvi TEDREMAA
Estija

Emocijos valdo mus

Negalime įsivaizduoti mūsų gyvenimo be emocijų. Mes nuolat džiaugiamės, pykstame, ko nors bijome, jaučiame gėdą ir t.t. Ir visa tai, ką jaučiame, susiję su smegenų veikla. Kiekvienas, kuris yra patyręs stiprių emocijų, supranta, kad tai neįprasta sąmonės būsena. Emocijos mus valdo, jos turi lemiamą, reikšmę gyvenime: ką darome, pavyzdžiui, pykčiui užėjus, dažnai darome nesąmoningai, o paskui stebimės savo poelgiais.
Skiriame 10 svarbiausių emocijų: intereso, džiaugsmo, nuostabos, kančios, pykčio, pasibjaurėjimo, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės. Kaip matome, jų yra ir teigiamų, ir neigiamų. Tačiau ta pati emocija gali turėti skirtingą poveikį Žmogaus veiksmams. Tai priklauso nuo aplinkybių ir sąveikos su kitomis emocijomis. Emocija yra sudėtingas procesas. Įvairūs dirgikliai - tiek vidiniai, tiek išoriniai, - per pojūčius veikia nervų sistemą. Smegenyse signalai tampa suprantami - atsiranda emocija, kuri sukelia įvairius išgyvenimus, veikia suvokimą, mintis, jausmus, keičia veido išraišką. Veikia ir atgalinis ryšys: veidas -smegenys. Mimika, sukelta emocijos, gali slopinti ar stiprinti ją. Pavyzdžiui, supykus, jaučiant nerimą ar baimę, nusišypsokite ir pastebėsite, kaip neigiamos emocijos ims gesti. Prisiverskime dažniau šypsotis. Mūsų nuotaika bus geresnė, palengvės bendravimas su kitais žmonėmis. Veidas yra galingas stimuliatorius socialiniame gyvenime.
Be mimikos emocijos gali būti išreiškiamos prisilietimu, kalba ir t.t. Kiekviena kultūra turi savo emocijų išraišką kaip socialines normas ar tabu sistemas.
Žmogaus fizinė ir dvasinė būsena turi reikšmę emocijoms atsirasti. Pavyzdžiui, nuvargus ar sergant greičiau kyla neigiamos emocijos, Todėl toks svarbus yra poilsis, mokėjimas atsipalaiduoti, meditacija, rūpinimasis sveikata, fizinis aktyvumas, kūryba.
Žmogaus interesas valdo jo suvokimą, mąstymą, dėmesio sukaupimą, troškimą suprasti, išreikšti save. Tai išryškėja žmogaus kūrybinėje veikloje. Interesas yra svarbiausia emocija, turinti didelę reikšmę žmogui tobulėjant plėtojantis jo intelektui. Suinteresuotas žmogus jaučia įkvėpimą, džiaugsmą, kad jis gyvena ir kuria.
Džiaugsmą išgyvenam, kai pasitikim savimi, kai mylim ir esame mylimi, kai mus lydi jausmas, kad viskas sekasi. Su laimingu žmogumi lengva ir malonu bendrauti. Kiekvienas žmogus turėtų sugebėti rasti džiaugsmą savyje ir aplink save, mokėti jį išreikšti, tikėti, kad po nesėkmės vėl bus giedra.
Neigiamos emocijos - kančia, pyktis, baimė ir kitos - sukelia depresiją, apatiją, pesimizmą. Kartais kančia ar pyktis gali turėti ir teigiamą poveikį - žmogus tampa aktyvus, kenčiant ar pykstant atsiranda noras dirbti, įrodyti sau ir kitiems, ko esi vertas. Juk ne veltui sakoma: kai mane įsiutina, galiu kalnus nuversti!
Mūsų emocijos stiprios, jaučiam, kaip jos mus valdo. Apima mūsų mintis, mūsų veiksmus. Tačiau jas galime įveikti. Arba pakeisti kitoms - ne kam kitam, o mums patiems naudingesnėmis. Aišku, jei mus apėmusi gili depresija, patys jų gal ir neįveiksime - reiks profesionalaus gydymo. Bet nugalėti savo neigiamas emocijas, kurios būdingos kiekvienam, privalome.
Tai galime padaryti, užsibrėžę užduotis, kurias pamažu turiste įvykdyti. Pirmiausia išsiaiškinkime savo neigiamas mintis.
Antra - suradę ir supratę jas, mėginkime keisti. Negalvokite apie save blogai; keiskite negerą mintį į priešingą. Iš karto po to nepasijusite geriau (nors ir tai įmanoma). Ilgai apie tai negalvokime, renkimės kitam žingsniui.
Trečias žingsnis: stenkimės išmesti keliančią nerimą mintį iš galvos. Mėginkime ją pašalinti, naudodami tokią jėgą ir atkaklumą, kokią naudotume gindami šalin mintį, pavyzdžiui, apie žmogžudystę.
Gali būti, kad didelėmis pastangomis tai pavyks, bet yra dar ir ketvirtas žingsnis - įsigilinkime į ką nors kitą, kas teikia mums džiaugsmo, stimuliuoja.
Tai labai svarbu, nes neigiamos mintys ne kartą stengsis grįžti. Bet jūs turite vieną privalumą - visiškai įsigilinti vienu metu galite tik į vieną dalyką. Pamėginkite - mąstyti apie du dalykus iškart neįmanoma. Jei protas užimtas kuo nors kitu, blogoms mintims bus sunku grįžti atgal.
Paminėjome keturis žingsnius. Jie labai paprasti, bet nugalėti save nėra jau taip lengva. Todėl nenusiminkite,
jei iš karto nepavyks. Visada mąstykite apie tai, kad ateityje bus vis lengviau. Svarbiausia - nenuleiskite rankų,
nes tai padaryti paprasčiausia. Kovokite su blogomis mintimis, net jei tai daryti tekių ilgai.
Ar galima neigiamas emocijas visiškai įveikti? Pamėginkite. Ir jums pavyks!

Kornelija Milytė
Estija

LIEPSNELĖS SUJUNGIA
ABU PASAULIUS

ŠIOMIS DIENOMIS MIESTŲ IR MIESTELIŲ KAPUOSE IR KAPELIUOSE MIRUSIŲJŲ VĖLĖS, KURIAS GYVIEJI NERETAI TAPATINA SU ŽVAKIŲ LIEPSNELĖMIS, NORS TAI IR NETIESA, "KALBASI" SU GYVAISIAIS. ARTIMŲJŲ IR DRAUGŲ NETEKTIS - VISADA SKAUDI, O MES KARTAIS PER VĖLAI SUSIMĄSTOME, AR VISKĄ PADARĖME, AR RADOME ŠILTĄ ŽODĮ, AR TEISINGAI ELGĖMĖS TUOMET, KAI ŽMOGUS BUVO GYVAS. VISA TAI, KAS SUSIJĘ SU ANAPUSINIU PASAULIU, MUMS YRA PASLAPTIS. VIENI, NORĖDAMI JĄ ATSKLEISTI, PASINERIA Į RELIGINES TIESAS, KITI LINKĘ SIETI SU MISTIKA. TODĖL IR BUVO ĮDOMU VĖLINIŲ IŠVAKARĖSE PAKALBINTI ŽINOMĄ PARAPSICHOLOGĄ, OKULTIZMO STUDIJŲ CENTRO VADOVĄ LEOPOLDĄ MALINAUSKĄ.

       - Jau pats žodis „Vėlinės“ sako, kad tai vėlių metas. Ką galite pasakyti apie mirusių atminimui skirtas apeigas?
 
       - Vėlinės - sena indoeuropiečiu švente, menanti baltų proistorę. Ji Lietuvoje įsigalėjo nuo pagonybės laikų. Įvairiuose Lietuvos regionuose žmonės mirusiesiems pagerbti skyrė ne vieną ar kelias lapkričio dienas, bet visą likusį laiką iki Kalėdų. Tuomet vėlės aktyvios, nori bendrauti. Tad jas reikia prisiminti, reikia mylėti, puoselėti, sušildyti, nes dažnai būna vėjuota, lyja lietus ar spaudžia šaltukas.
       "Vėlės", "Vėlinės", "vėlu", "vėl", "vėliava", "velionis" ir dar daug kitų tos pačios ar panašios šaknies žodžių turi prasmę, reiškiančią, kad vėlės renkasi susitikimui su gyvaisiais vėlų rudenį, kai apmiršta gamta, krinta lapai, dažnai pučia vėjas ir blaško žvakių liepsneles. O apeigų ir ritualų susijusių su vėlėmis, būta įvairių. Kai kuriais ir dabar žmonės tiki.

       - Gal primintumėte bent keletą.
 
       - Na, pavyzdžiui valgydavo kapinėse. Kai ką palikdavo ir vėlėms pasivaišinti. Todėl, manau, ir šiandien būtų visai gražu ant kapelio padėti tai, ką velionis labiausiai mėgo. Dzūkai Vėlinių proga kepdavo saldžias bandeles arba tokius iš bulvių gaminamus šaltanosius, juos valgydavo su pasaldintu aguonų pienu. Žemaičiai kviesdavosi į Vėlinių vakarienę žynius arba apeigų vedlius. Pirmąsias lapkričio dienas vengta buities darbų, ypač ką nors siūti ar lopyti, leistis į tolimą kelionę, nes manyta, kad kelyje sutiktos klaidžiojančios vėlės gali pakenkti gyvajam. Bendrauti su vėlėmis dera tik tam skirtose vietose, prie mirusiųjų kapelių, o jeigu nežinia kur jie (juk būna ir taip), tai prie negrįžusiems skirto memorialo.
       Namuose bandyti prisišaukti mirusiųjų vėles nepatartina, nes joms nevalia peržengti namų, kuriuos velionis paliko ir išėjo į kitą pasaulį, slenksčio. Antra vertus, tų klaidžiojančių vėlių, kurios kartais taikosi sugrįžti į namus, negalima skriausti: kapoti ant slenksčio malkų, nes nukaposi joms kojeles, pilti pro duris pamazgų, nes gali pataikyti į akeles ir pan.

       - Mirusiųjų pagerbimas neįsivaizduojamas be plazdančių žvakių liepsnelių, bet juk laužai, fejerverkai, fakelai yra ir džiaugsmingų įvykių palydovai.
 
       - Ugnis nuo seno žmogui skleidė šilumą, šviesą, teikė vilti, bet ir išlaisvindavo nuo šios žemės negandų. Todėl nenuostabu, kad ji svarbi ir gyviesiems, ir tiems, kurie iškeliauja. Ji - ir džiaugsmo, ir liūdesio palydovė. O per Vėlines žvakių liepsnelės ir sujungia du pasaulius. Pavyzdžiui sovietai turėjo antkapius, kuriuose pastoviai degė ugnis.

       - Ką manote apie vėles, kurios tebeklaidžioja?
 
       - Gaila, kad šiame skubos ir kompiuterių amžiuje neretai pamirštame tai, ką mūsų protėviai ir tėvai itin vertino. Turiu galvoje ramų atsisveikinimą su mirštančiu žmogumi... Vis populiaresnis tampa palaikų kremavimas, nors, mano požiūriu, tas skubotas kūno sunaikinimas neleidžia ramiai iš jo išeiti sielai. Ji blaškosi, nežino, kur dėtis. Pagalvokite, ką mes darome, kai žmogus senas arba mirtinai sergantis ir pats susitaikęs su mintimi, kad jam metas atsisveikinti su šiuo pasauliu. Užuot jam padėję ramiai numirti, mes stengiamės kuo greičiau išplėšti jį iš įprastinės aplinkos. Iškviečiame jam greitąją pagalbą, aiškiai žinodami, kad mirs, vežame į ligoninę, ten žmogus prijungiamas prie visokių vamzdelių, ant nosies ir burnos uždedama kaukė ir taip baltoje svetimoje palatoje paliekamas dažniausiai be artimųjų šalia. Kartais net niekas nespėja jam uždegti žvakės. Ir tik rytą artimieji sulaukia telefono skambučio iš ligoninės: "Atvažiuokite. Jis (arba ji) mirė". O paskui vėl skubame, šarvojame arba vežame per visą Lietuvą į Rygą deginti, paskui vėl atgal. Žmogus atplėšiamas nuo savo įprastos aplinkos, jam neleidžiama numirti savoje lovoje, atsisveikinti su giminėmis, paskutinį kartą paspausti jiems ranką. Ar šito būtinai reikia? O kaip tada jaustis vėlei? Velionis užrakinamas šarvojimo salėje ir paliekamas per naktį, pasitaiko, kad ir žiurkės jį apgraužia... Paskui per Vėlines prašome atleisti, o dar gražiau, kai imame guostis velioniui ir rypuoti, kaip sunku gyventi be jo. Rypuoti dera tada, kai jį šarvojame. Geriau uždegę bent žvakelę Anapilin išėjusio paklauskime: "Kaip tau ten sekasi? Ką sakė tau amžinasis keltininkas ir kur tave nuplukdė?" Nepagailėkime žvakelės ir ant netoliese ar visai greta esančio apleisto ar net susmegusio kapo. Nepažįstamai vėlei vis bus šilčiau.
       Sunku ir tų žmonių vėlėms, kurių pelenėliai išlėkė per kaminą Štuthofe, Buchenvalde ar IX forte Kaune Vėlės klaidžioja ir masinėse kapavietėse. Todėl būtina jas pagerbti, pastatyti atminimo ženklus ir jokiu būdu ant žmonių kaulų nestatyti namų. Ypač ant prancūzų kapinių, ar I karo vokiečių kapų.

       - Tarp tos pačios šaknies žodžių paminėjote ir "vėliavą". Ką ji turi bendra su vėlėmis?
 
       - Pamenate iš istorijos, kaip viename ar kitame mūšyje 300 karių iškėlę vėliavą drąsiai žengė pirmyn ir išžudė 4000 priešų? Kaip manote, kas jiems padėjo nugalėti? Ogi kitų žuvusių vyrų vėlės, ant vėliavos atpažinusios saviškių ženklą, padėjo gyviesiems. O pulkas, praradęs vėliavą, paprastai išformuojamas, nes ją prarasti yra baisus nuopuolis. Taigi vėliava su vėlėmis yra glaudžiai susijusi. Vėlės, su kuriomis pagarbiai elgiamasi, yra ramios, nesiblaško. Jos atskuba į pagalbą žmogui ir kitais sunkiais gyvenimo atvejais. Beje, nėra gerai ir mūšiuose žuvusiųjų palaikus vežti už tūkstančių kilometrų ir būtinai perlaidoti jų gimtinėje.

       - Esu mačiusi ne vienuose namuose ant sienos pakabintą tragiškai žuvusio artimo žmogaus nuotrauką ar visą memorialinį išėjusių Anapus giminių kampelį. Ką patartumėte daryti su mirusių brangių žmonių nuotraukomis?
 
       - Išmesti ar sudeginti mirusių artimųjų nuotraukų negalima, bet ir kabinti jų ant sienų ar ilgai laikyti pasidėjus ant stalo ar spintelės nepatariu. Velionių nuotraukoms vieta yra albume, o dokumentams, apdovanojimams ar kitoms atmintinoms relikvijoms - tam tikslui skirtoje dėžėje, kurią padedame į spintą ar tamsų kambarį. Seniau žmonės tokį šeimos nuotraukų ar kitų relikvijų archyvą laikydavo palėpėje. Po kiek laiko vaikaičiams ar proanūkiams, ypač besidomintiems gimines genealoginiu medžiu, būdavo įdomu pasižiūrėti, kaip atrodė ir kuo gyveno jų ainiai. Tiesa, šiais laikais nuotraukas galima laikyti ir kompiuterio atmintyje. Tai labai gera išeitis tiems, kurie nelinkę užgriozdinti šiuolaikinių daugiaaukščių butų.

       - O ką daryti su drabužiais?
 
       - Mirusiesiems tikrai jų nebereikia. (Šypsosi.) Nutrintus batus ar sunešiotus drabužius, žinoma, reikia išmesti. Bet, sakykim, mažai nešioti kostiumai, suknelės, paltai ar kailiniai gali praversti kitiems. Tik reikia juos išvalyti, atsikratyti mirusio žmogaus energijos, kuri baugina, kad to, kuris perima drabužį, neištiktų toks pats likimas. Juk nemažai drabužių iš užsienio atkeliauja į dėvėtų drabužių parduotuves. Tarp jų tikrai yra tokių, apie kuriuos klausiate. Kai nežinai, tai ir nesusimąstai. Antra vertus, mirusiojo energijos dali parsinešame iš laidojimo namų. Todėl eiti į laidotuves kasdien nešiojamais drabužiais nederėtų.

       - Kodėl mirusiesiems dažniausiai nešame baltų gėlių?
 
       - Nežinau, kokių spalvų gėlių neša kitų tautų žmonės, bet mes baltą spalvą galbūt gerbiame ir per laidotuves, ir per vestuves todėl, kad mes baltai. Anksčiau ir žmogų laidodavo su baltais drabužiais arba suvyniodavo į drobulę, tačiau krikščionybė laidotuves „apvilko“ juoda spalva. O dabar gyvieji, šarvodami artimuosius, elgiasi taip, kaip jiems patogiau, ar kaip jiems pataria šarvojimo namų darbuotojai. Kas nors pasakys, kad mirusiajam tas pats, kokios gėlės priėjo karsto ar ant kapo. Manau, nereikėtų lenktyniauti ir paversti kapo nuolat persodinamų gėlių darželiu arba lenktyniauti, kiek ir kokių gėlių atnešime per Vėlines. Svarbiausia nesirieti dėl velionio palikto turto ir paisyti jo valios.

DVYLIKA STEBUKLINGŲ
ŽINGSNELIŲ RYTE

       Tikriausiai daugeliai iš mūsų pažįstamas rytinis draugas - tingulys. Dažnai ryte sunku keltis iš lovos, o atsikėlus - greitai suktis namuose, nes visas kūnas būna nerangus ir aptingęs iki pietų. Tai paaiškinama tuo, kad miegant kūnas yra žemiausiame energijos lygyje, o kraujo tekėjimas labai lėtas. Siekdami kuo greičiau atsikratyti tingulio draugyste, turime pripildyti energijos baką deguonimi ir pasiruošti darbui. Siūlome jums super-stebuklingų pratimų seriją - 12 rytinių žingsnelių, - kurie užims tik 10-15min. Gilus kvėpavimas atliekant juos sukels teigiamus mentalinius ir fizinius pojūčius. Svarbiausia, kad pirmuosius pratimus galima daryti tiesiog lovoje. Plačiai atsigulkite, pagalvę padėkite į šoną. Kuo mažiau apsirenkite - geriau jausite savo kūną.
       1 žingsnis. Pakelkite delnus taip, kad pirštų galiukai rodytų į lubas. Iškvėpdami ištieskite alkūnes. Vėl įkvėpdami nuleiskite delnus ant lovos pečių lygyje, o iškvėpdami vėl juos pakelkite. Šį kartą įkvėpdami sugniaužkite kumščius ir jais palieskite krūtinę. Kartokite 8 kartus.
       2 žingsnis. Rankas padėkite ant pilvo taip, kad vidurinieji pirštai liestų "centrinį tašką." Spauskite tą tašką. Įkvėpdami įtraukite sėdmenis ir pilvą, o iškvėpdami atpalaiduokite raumenis. Kartokite 12 kartų.
       3 žingsnis. Gulėdami lovoje ištieskite rankas Į viršų ir sunerkite pirštus. Alkūnės turi būtį ištiestos. Sunertomis rankomis stenkitės pasiekti lubas taip, kad kad kiekviename piršte jaustumėte tempimą. Darykite smūginį kvėpavimą: keturi įkvėpimo smūgiai ir keturi iškvėpimo. Kiekvieno "smūgio" metu delnai patempiami į viršų. Akys plačiai atmerktos ir žiūrime į rankas. Pakartoti 6 kartus po 8 "smūgius".
       4 žingsnis. Rankos padėtos po galva. Iškvėpdami kelkite kelius prie krūtinės taip, kad keliai paliestų alkūnes. Pėdos palenktos į save 90 laipsniu kampu. Padėję galvą ant lovos ištieskite kojas, o jų pirštus nukreipkite tiesiai į lubas. Alkūnes paguldome Šonuose ir iškvepiame. Pakartoti 12 kartų.
       5 žingsnis. Rankos sudėtos už galvos, alkūnėmis įsiremkite į lovą. Sulenkite dešinį kelią ir sukite į kairę taip, kad jis paliestų lovą. Galvą pasukite į dešinę alkūnę ir giliai įkvėpkite. Po to pakelkite dešinį kelį ir ištieskite jį. Iškvėpdami pasisukite į lubas. Lygiai taip pat sulenkite kairįjį kelį ir, permetę per dešinę Šlaunį, stenkitės paliesti lovą. Vėliau pakelkite kairįjį kelį, ištieskite jį ir, giliai iškvėpdami, pažvelkite į lubas. Kartoti 6 kartus su kiekviena koja.
       6 žingsnis. Pakelkite kojas nuo lovos ir rankomis praskėskite jas. Galva pakelta. Švelniai ir lengvai ištempkite kojas. Įkvėpdami išskečia-me, o iškvėpdami iŠ lėto suglaudžiame jas. Stebėkite, kad keliai būtų kuo tiesesni. Neskubėkite ir nepamirškite ištempti kojų. Kartoti 8-12 kartų.

7 žingsnis. Dabar jau teks išlipti iš lovos. Atsistoję pastatome kojas į šalis. Sėdmenys įtempti, pilvas įtrauktas. Žvelkite į lubas. Įkvėpdami įtraukite oro saujelę ir dešine ranka bandykite jas pasiekti. Iškvėpdami tempiame kairę ranką į viršų. Įsivaizduokite, kad norite pasiekti nuostabų daiktą viršuje ir visame kūne pajusite tempimą. Kartoti 8 kartus su kiekviena ranka.

       8 žingsnis. Atsistokite į apverstos V raidės formą. Delnais žemyn rankų dalis iki alkūnės liečia žemę. Dubuo pakeltas, pilvas įtrauktas. Įkvėpdami pasistiebkite ant puspirš-čių, iškvėpdami nuleiskite kulnus. Nepamirškite įtraukti pilvo. Jauskite, kad jūsų pėdos ir dubens sąnariai dirba, Kartokite 8-12 kartų.
       9 žingsnis. Kūno padėtis tokia pat, kaip ir 8 žingsnyje. Tačiau dabar grindis liečia tik delnai ir puspirščiai. Įtraukite pilvą, dubuo kiek galima aukščiau.
Įkvėpdami pakelkite dešinę koją, o iškvėpdami nuleiskite. Tą patį darome ir su kaire koja. Kartoti 6 kartus su kiekviena koja.
       10 žingsnis. Atsigulkite ant nugaros. Keliai sulenkti, pėdas pastatykite į Šalis. Įkvėpdami lėtai pakelkite dubenį ir iškvėpdami lėtai jį nuleiskite pajausdami kiekvieną stuburo slankstelį. Pakartokite 8 kartus. Atsisėdę truputį pailsėkite. Sulenkite kelius ir suveskite kartu padus. Dabar jūsų kojos sudaro rombą. Padėkite rankas ant šlaunų, sulenkite nugarą, o galvą nuleiskite ant kojų. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite 8 kartus.
       11 žingsnis. Rankomis atsiremkite į lovos kraštą. Atstumas tarp lovos ir pėdų - 300cm. Iškvėpdami lėtai tūpkite, kad sėdmenys paliestų kulnus. Įkvėpdami išsitieskite. Kai pritūpsite, kulnai pasikels, o išsitiesus jie turėtų nusileisti. Pritūpę svorį stenkitės perkelti į pėdų centrą, o keliai turėtų būti vienoje linijoje su viduriniaisiais pirštais. Pratimą atlikite neskubėdami 12 kartų, nugara gali būti sulenkta.
       12 žingsnis. Paimkite vonios rankšluostį už kampų ir ištempkite jį. Kojas pastatykite į šalis, įtempkite sėdynės raumenis, įtraukite pilvą ir ištiesinkite nugarą. Ištiestomis rankomis laikykite rankšluostį krūtines aukštyje. Įkvėpdami perkelkite ji per galvą sėdynės link. Įkvėpdami grąžinkite jį atgal ir nuleiskite prie šlaunų. Iš pradžių šis pratimas gali nepasisekti, nes ne visų pečių sąnariai yra tokie lankstūs. Todėl pradžioje gali sulenkti vieną ranką keldami rankšluostį virš galvos. Be abejo, idėja yra ta, kad siekiant pra-plėsti pečių juostą, rankos turėtų būti ištiestos.
       Darykite šį pratimą taip, kiek leidžia jūsų jėgos. Kiekvieną kartą bus vis lengviau. Kartokite 8-12 kartų.

ŠIRDIES ŠOKIS

       Tai nuostabus šokis, kuris susideda iš lėtų ir ramiu judesių, atliekamų tarytum medituojant. Žmogus šoka vienas. Tokie judesiai veikia raminančiai. Šokis vienija kūną, protą, emocijas ir dvasią. Toks šokis, kaip dvasios lavinimo metodas, leidžia geriau pažinti save. Judesių nesimokoma iš kitų asmenų. Tai tarytum savų drabužių modeliavimas, o ne jų pirkimas ar rinkimasis pagal "Burda moden" žurnalo patarimus. Toks modeliavimas visai nereikalauja protinio darbo. Iš tikrųjų protas netgi kliudo jam. Kūnas juda pats savaime. Judesys gali kartotis arba būti atliekamas kiekvieną kartą vis kitaip, tačiau dažniausiai po vieno judesio prasideda kitas, visai kitoks. Atradimą lydinti nuostaba sukelia smalsumą, laukimą ir malonumą. Šie jausmai teikia kūnui energijos, jį veikia gydančiai.
       Širdies šokis teikia ramų malonumą ir leidžia mėgautis buvimu "su savimi", pajusti savo egzistenciją. Tai poema, skaitoma lėtai, galbūt balsu. Bet tai nėra per vieną vakarą atskleidžiama paslaptis. Tai vaikščiojimas apie didelį lapuotą medį, o ne lėkimas pro duris, siekiant įšokti į nuvažiuojanti autobusą. Tai garuojantis mėtų arbatos puodelis, geriamas ne alkiui numalšinti, bet laikomas rankose arba priglaudus prie kūno, kurį jis maloniai šildo, siekiant trumpai pasimėgauti aromatu, patirti pirmojo gurkšnio malonumą, pajusti, kaip jis lėtai teka žemyn.
       Prieš pradedant, svarbu kiek įmanoma atsipalaiduoti. Tad dešimt minučių pagulėkite. Tegul ilsisi kiekviena jūsų kūno, pradedant kojomis, dalis, remdamasi į lovą ar grindis. Pajuskite kiekvienos kūno dalies svorį, kai ji lėtai įsispaudžia į patalynę. Keiskite laikyseną, atsipalaidavimui lėtai slenkant kūnu. Pavyzdžiui, jei iš pradžių vidurinioji nugaros dalis yra kiek pakilusi ar įsitempusi, atsipalaidavęs pastebite, kad ji jau visa remiasi į lovą. Kitu atveju kaklas ir galva, kuri valdo žvilgsnį ir nurodo kūno veiklos kryptis, lėtai atsisako šios funkcijos, ir jaučiate, kaip lėtai ji grimzta Į lovą.
       Kai šis procesas pamažu apima visą kūną. dėkokite kiekvienai kūno daliai už tai, kad ji padeda kasdieninėje jūsų veikloje. Galite padėkoti savo rankoms už tai, kad jos. pavyzdžiui, nuskuto bulves.
       Kitas būdas pasirengti širdies šokiui yra meditacija. Meditacija yra subtilus menas nieko neveikti. Ji atpalaiduoja, nes ilsisi tiek mūsų kūnas, tiek protas ir emocijos. Rūpesčiai dėl kasdienio gyvenimo apmaudžių smulkmenų labai vargina. Meditacija vertinga tuo, kad ji trumpai atpalaiduoja nuo kasdieninės rutinos, leisdama pasijusti tarytum su naujais drabužiais.
       Jei jūs tik pradedate medituoti, gali būti naudingi keli patarimai. Patogią kėdę pastatykite taip, kad priešais nebūtų dėmesį traukiančių daiktų. Išjunkite televizorių, radiją, telefoną. Patogiai atsisėskite, užmerkite akis. Geras būdas sustabdyti nepaliaujamą minčių tėkmę yra skaičiuoti įkvėpimus ir iškvėpimus: įkvėpimas - vienas, iškvėpimas - du, įkvėpimas - trys, iškvėpimas - keturi, ir t.t. Neverta pačiam spręsti, ar dar tebemąstai. Nesistenkite atsisakyti supančios aplinkos suvokimo.
       Nustatykite, kokia vieta ir koks laikas jums geriausiai tinka judesiams atlikti. Visada lengvai pasiduokite bet kokiam pasikeitimo siekiančiam postūmiui. Atsipalaidavimo ir meditacijos akimirka nėra papildomi savęs parengimo, "užvedimo" būdai, o kelias į malonumą ir gyvumą.
       Nešvaistydamas atsipalaiduojant sukauptos energijos, lėtai eikite į savo šokių erdvę - laisvą vietą, kurioje galėsite netrukdomai judėti. Stovėkite ramiai, tarytum ko nors laukdamas. Pajautęs, sakykim, norą ištiesti rankas į viršų, taip ir darote. Paskui rankų nenuleidžiate, jos pačios svyra žemyn, kol pirštų galai paliečia grindis. Tokioje pozoje sustingstate keletai sekundžių. Dėmesys gali nukrypti į gerokai įtemptą nugarą. Toliau jis slenka šiek tiek svyruojančių kojų link. Arba galite pajusti rankų, kai jos nieko nedarydamas nusvyra žemyn, svorį. Tada, nieko negalvodamas, dalimis ištiesinate kūną. palikdamas rankas kyboti ties šonais. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių tokia judesių seka galbūt ir yra jums reikalingiausia tuo metu.
       Užmerkęs akis, pastovėkite keletą sekundžių, vėl nukreipęs dėmesį į savo kūną. Dėmesio savybė susikoncentruoti į kūną vadinama jutimu. Kai kurie iš mūsų kaip maži vaikai Įpratome palikti savo kūną, kad išvengtume kasdieninio gyvenimo skausmo. Sugrąžindami save į kūną. judesiu sukeliame didelį pasitenkinimą. Jutimas yra mūsų tobulėjimo esminė dalis, nes buvimas ne savo kūne, taip sakant, erdvėje, atskira mus nuo mūsų pačių ir tikrosios mūsų egzistencijos tiesos.
       Šie veiksmai remiasi supratimu, kad kūnas yra mūsų neliečiamo dvasinio gyvenimo šventykla. Taigi viskas yra teisinga, užbaigta, pilna. Nieko nereikia suprasti ar komentuoti.
       Tačiau keletas patarimų gali padėti išlaisvinti ir padidinti kūrybinį mūsų judesių srautą. Būkite vienas, kadangi judate tik sau. Supraskite, kad negali būti jokių klaidų. Tegul džiaugsmas apima jus. Būkite patenkintas - jūs viską darote teisingai, jūsų nepatyrimas nesutinka jokių kliūčių. Dviejų, trijų, daugiausia penkių minučių visiškai užtenka. Dvasia daro stebuklus vienu akies mirksniu.
       Viskas, kas vyksta, yra žingsnis pirmyn. "Mėginimai" sustabdytų judesius. Stebėkite, kas išeina. Jauskite, kas teikia didžiausią kinestetinį malonumą. Atkreipkite dėmesį į tai, ką jūs nuolat kartojate. Retkarčiais galėtumėte pažvelgti į veidrodį ar uždainuoti. Kitą kartą stebėkite, kas atsitinka, kai užsimerkiate. Arba leiskite judesiu išreikšti, ką jūs jaučiate tuo metu. Keiskite tai, ką jaučiate, kažkuo "gražiu", kas plaukia iš jūsų širdies.
       Dabar aptarkime kelis judesius, kuriais, sakykim, jūs spontaniškai reaguodavote į tai, kas vyko jumyse tuo metu. Kiekvienu atveju darydavote kelių minučių pertrauką, per kurią atsipalaiduodavote, paskui atsistodavote. Jausdamas atsipalaidavusį kūną, laukdavote, lyg žmogus, stebintis tamsius debesis, žaibo tvykstelėjimo.
       Širdies šokiu kūnas gali pateikti informacijos apie savo paties būseną. Laukite tol, kol gausite sveikatos "impulsą", matyt, nesusietą su esama situacija. Tada rankomis palieskite kelius; pakartokite tą judesį, žvelgdami į kitas tris skirtingas puses. Kiekvieną kartą spustelėkite kelius vis stipriau. Šis spaudimas stumtels jūsų kulnus žemyn. Geriau pagalvojus, šis judesys verčia laikytis arčiau žemės, o tai, be abejo, reikalinga ir bet kokioje stresinėje situacijoje.
       O štai, sakykim, kitą kartą, pasibaigus varginančiai ir neramiai darbo dienai, ramiai stovite savo "saugioje" pustamsėje, Šiek tiek iš gretimo kambario krintančios šviesos nušviestoje patalpoje. Pakeliate rankas į Šonus, paskui apskritiminiu judesiu suartinate jas, delnus atgręžę priešpriešiais. Tačiau užuot jais suploję, pajuntate, kad delnai nesusitinka, o pralekia vienas viršum kito ir rankos apglėbia kūną. Stipriai apkabinkite save ir lengvai svyruokite į šonus. Vėl jūsų rankos ima judėti ratu. Šį kartą delnai bus nukreipti žemyn ir pirštai švelniai skros orą priešais jus, darydami jame gražias "vageles".
       Jūs vėl tikriausiai pasijusite laimingas, nes kūnas kažkaip gaus informacijos, ko jums reikia. Bus turbūt malonu stovėti tamsoje ir svyruoti. Švelnūs jūsų pirštų judesiai ore reikš lengvą prisilietimą. Jie nukels jus į smagesnę, bet visai tinkamą vietą.
       O tą vakarą, kai grįšite iš darbo, susierzinęs ir piktas, ženkite priešais laikrodžio rodyklę septynis žingsnius, sustokite, pasukite galvą kiek galite i dešinę ir ženkite toliau, pradėdami kita koja. Vėl stebtelėkite, žengdami septintąjį žingsnį, pasukite galvą. Taip nueikite tris nedidelius apskritimus. Baigęs sustokite. Pasijusite nesuvaržytas, be emocijų ir minčių. Jausite aiškumą ir harmoniją tarp savo kūno ir likusio "aš". Jumyse tikriausiai vyraus visiška taika.
       Kai medituodami atsipalaiduojame ir nusiraminame, kai randame savo namuose tinkamą vietą atlikti judesiams, širdies šokis suteikia vertingų ir nuostabių dovanų: malonumą, reikalingą informaciją ir ramybės suteiktą energiją. Kūnas jungiasi su širdies tikslais ir tampa geru draugu.

MANO KASDIENINĖ SAULĖ

       Atsikeliu rytais ir, kaip tai daro tūkstančiai žmonių, užsikaičiu vandenį kavai. Užsimetu striukę ir išeinu į lauką. Už mūrinių ir nuo nakties drėgmės pilkų sienų dabar saulėtekis. Žiūriu į rytus ir savo vaizduotės akimis matau šiltą kylančią rytmetinę saulę. Retas kuris iš mūsų turi galimybę matyti saulėtekį. Aš turiu omeny tikrą saulėtekį, kada saulė su visa šviesa ir šiluma švysteli iš už plonytės linijos, jungiančios dangų su žeme. Ar pastebėjote kad tada iš karto pasidaro šilčiau? Viduje šilčiau, organizmo energetinė sistema iškart reaguoja į saulės šilumą. Pasitaiso nuotaika, arba atvirkščiai, jeigu jūsų laukia sunki diena ir nerimaujate, pasidaro dar baisiau...
       Iš tiesų per kiekvieną saulės patekėjimą kūno biologinis laikrodis turėtų „susiderinti" su saulės kaip energetinės sistemos laiku. Galbūt mes kažkaip nesąmoningai bandome tai padaryti...kiek kartų rytais nuo prabudimo iki to momento kai išlekiame pro duris į darbą rankoje spausdami raktus,...kiek kartų pažiūrime į laikrodį? Dešimt kartų? Daugiau?
       Dar kelios minutės ir saulė iš tiesų pasirodys iš už namų stogų. Jei debesys bus per stori, man užteks ją pamatyti savo vaizduotės akimis.
       Ištraukiu rankas iš šiltų nertinio rankovių, pamankštinu pirštus ir ištiesiu delnus saulei. Šiluma delnuose, šiluma. Keletas minučių, ir pranyksta rytinis mieguistumas. Saulė užliejo mano rankas ir veidą, pasklido visame kūne. Šilta, šilta iš vidaus.
       Astrologijoje saulei tenka ypač svarbus vaidmuo. Horoskopo ženklas - tai pirmiausia saulės vieta danguje gimimo metu. Jei visas horoskopas yra audžiamas iš šimtų kitų planetų tarpusavio ryšių, tai saulės padėtis visada yra horoskopo metmenys. Tai nėra vien tik teorinė informacija, saulės vieta horoskope, jos „draugystė" su kitomis planetomis gali padėti suprasti kokie būdai energijai įsisavinti yra tinkamiausi konkrečiam žmogui.
       Šiandien saulei tenka ypač savitas ir svarbus vaidmuo. Energija greičiau gaunama greičiau ir prarandama. Mūsų pasaulis keičiasi ir mes turime spėti keistis kartu su juo.
       Šis tūkstantmetis nelinksmas tuo, kad dienos sulimpa viena prie kitos, jos labai greitos, jos praranda savo unikalumą, tos mūsų dienos. Tuo, kad nebežinome savo draugų telefono numerių, jie išsaugoti tik mūsų telefonų atmintyse. Kažkas vyksta su laiku, kiekvieno iš mūsų asmeniniu laiku. Ir manau, kad saulės ritmas yra geras būdas padedantis sureguliuoti mūsų asmeninį laiką.
       Manęs jau nebepurto ryto drėgmė. Nedebesuotame danguje užsidegusi saulė sušildytų mano veidą, rankas. Saulė, pagauta vidiniu žvilgsniu, šildo mane iš vidaus. Apsisuku grįžti, jau turiu tiek energijos, kad jos su kaupu pakaks visai dienai.
       Diena supresuota iš darbų, neatidėliotinų reikalų ir nenumatytų rūpesčių. Diena bėga valandomis, valandos ketvirčiais. Vis arčiau manęs spaudžiasi reikalai. Vis stipriau reikalauja dėmesio. Mintyse - triukšmas. O saulė šiuo metu kyla vis aukštyn. Zenitas. Pats aukščiausias taškas danguje, kurį matai tik atlošęs galvą. Vidurdienis. Turėti savo asmeninį laiką, kurti savo asmenybę. Dirbti darbus ir neprarasti savo minčių, svajonių. Neprarasti savęs. Tai ir yra vidurdienis. Kartą paklausiau vieno stipraus, veiklaus žmogaus ką jis daro dieną, kai labai pavargsta. „Niekas negirdi kai aš pradedu tyliai tyliai verkti giliai savo viduje."... Labai nuoširdus atsakymas. Kiek žmonių verkia giliai viduje kasdien? Pietaudami kavinėse, vairuodami automobilį piko valandą, su pirkiniais rankose stovėdami eilėje prie kasos. Kiek iš viso?
       Nagi, šiandien pasiųsime kelias trumpąsias žinutes artimiems žmonėms. Laikykis. Pakeisk ką nors. Tik tu neverk. Energija pereina iš rankų į rankas. Iš žmogaus žmogui. Truputi papildome energija vienas kitą bendraudami. Trupinėlis energijos persiduoda ir trumpąja žinute. Tai tas smulkus geras darbas kurį galime padaryti aplinkiniams ir tuo pačiu patys sau.
       Turiu vieną draugę verslininkę. Ji pastoviai savo plačiam pažįstamų žmonių ratui žinutėmis siuntinėja juokelius, žaidimus, visokiausias linksmas nesąmones. Jos žinutės įžiebia Šypsenas, taip dalijamasi linksmumu. Išdalintas gerumas grįžta, tad nekeista kad ir versle ir gyvenime mano draugei viskas gerai sekasi.
       Pavakarys. Skubu namo. Truputį pavargusi, truputį per daug skubėdama. Prie lauko durų palikti per dieną susikaupusį smulkų vidinį drebuliuką, pasimėgauti dušu, persirengti, ir galima gėrėtis vakaruose pakibusia saule. Dar ne saulėlydis bet saulės energija jau švelnesnė, nuteikianti ne būdrauti o skatinanti atsipalaiduoti. Vėl žiūriu į saulę ir saulės šviesa dabar srūva kaip lietus, nuskalauja nuovargį, sušildo raumenis, kelia aukštyn sielą. Laikas kurti. Galima rašyti eiles ir piešti paveikslus. Galima tvarkytis namus. Šiltai pasišnekėti su artimiausiais žmonėmis.
       Laikas tampa truputį paslankesnis jeigu svajojama, jeigu kuriama viską pamiršus pasaulyje. Mes kiekvienas norime turėti tiek daug savo asmeninio laiko kad į jį tilptų visi mūsų troškimai ir svajonės. Kai visą dieną „vidiniu laikrodžiu" jaučiu kurioje dangaus vietoje saulė, aš jaučiuosi žvalesnė, tarsi atsiranda daugiau jėgų kasdieniniams gyvenimo iššūkiams priimti. Ir žinoma, tokias dienas lydi gera nuotaika, optimizmas - nepakartojamos, su niekuo nesupainiojamos saulės energijos savybės. Tai, ką mums duoda gamta, ta energija, kurią galime kasdien pasisemti rankomis.
       O kur šiuo metu yra tavo saulė?

GYDYMO  ŽVAKĖMIS  METODAI

       Kai mes uždegame žvakę, jos energija sklinda j atmosferą. Ta iš žvakės sklindanti energija pripildo aurą ir jsiskverbia į kūną. Ir kuo labiau mes sutelksime dėmesį j šį procesą, tuo bus didesnis efektas.
       Vienas iš naudingiausių ir galingiausių gydymo žvakėmis būdų - tai geometrinis jų išdėsty-mas. Yra šeši pagrindiniai žvakių išdėstymo būdai. Jie visi yra labai efektingi.

       Visa, kas egzistuoja Visatoje, - tai įvairios energijos formos. Yra dvi energijos rūšys - materializuota ir nematerializuota. Kaip energija materializuojasi? Labai paprastai - minties mechanizmo dėka. Viskas, ką mes matome aplinkui, anksčiau buvo mintis. Kitaip tariant, realybę mes kuriame savo mintimis. Visata jungia savyje įvairias energijų formas - nuo mažiausių organizmų iki didžiausių galaktikų - ir visa tai - minties pasekmė. Ši mintis, esanti už Visatos ribų, vadinama Aukščiausiuoju Protu arba Dievu. Tai jis nuolatos palaiko Visatos egzistavimą savo minties jėga, šios jėgos dėka egzistuojame ir mes - Visatos dalelytės.
       Suvokę minties mechanizmą, mes galime siekti konkretaus tikslo, turėti tai, ko labai trokštame - taipogi ir fizinėje plotmėje. Tačiau, trokšdami materialių dalykų, mes turime visiškai atsisakyti prisirišimo prie jų. Paradoksas? Ne. Ką nors valdyti iš esmės reiškia "valdyti energiją". Todėl sėkmės dėsnis reikalauja, kad mes maksimaliai atsivertume energijai, arba Visatos jėgai, ir efektyviai ją išnaudotume.
       Kultūra, kurioje esame išauklėti, moko nuolat grumtis su gyvenimo sunkumais. Jei mes įpratome kovoti dėl duonos kąsnio, tai, patys to nesuvokdami, provokuojame situacijas, kuriose dažnai reikia nugalėti įvairias kliūtis. Iš paskutiniųjų įtempdamas jėgas, žmogus sukuria fizinius ir energetinius blokus, uždaro energetinį kanalą, per kurį Visatos energija patenka į mūsų organizmą ir jį palaiko. Praradęs ryšį su šiuo šaltiniu, žmogus išeikvoja ribotas savo turimos energijos atsargas. To pasekmė - fizinis ir dvasinis išsekimas. Tai liudija ir chroniško nuovargio sindromas, nuo kurio pasaulyje kenčia vis daugiau žmonių. Mūsų fizinė būklė geriausiai rodo, ar mes efektyviai naudojame savo energiją. Jei taip, tai esame visuomet aktyvūs, džiugiai imamės darbų ir lengvai su jais susidorojame. Priešingu atveju jaučiamės prislėgti, apatiški, kyla nepagrįstas baimės ir kaltės jausmas. Pabandykime atsisakyti pastangų, įtemptos kovos ir visiškai atsipalaiduokime: iš karto pajusime fizinių jėgų antplūdį. Tai Visatos energija ateina mums į pagalbą.
       Konkretus Visatos energijos pasireiškimas mumyse - intuicija. Tačiau sociumas moko slopinti šį išmintingą balsą ir vadovautis logika! Dievas kiekvieną minutę siunčia žmogui daugybę signalų, kuriuos jaučiame fiziškai, tačiau paprasčiausiai nekreipiame dėmesio. O juk kūnas gerai jaučia, kas jam būtina, o kas žalinga.
       Dar viena jėga, kurią galime naudoti siekdami sėkmės - tai mūsų jausmai. Kiekvienas atėjome į šį pasaulį patiklūs, mylintys, atviri. Tačiau vėliau suvokėme, kad, norint išgyventi, reikia slopinti natūralius jausmus ir priimti gyvenimo būdą bei įsitikinimus tų žmonių, kurie mus išaugino. Dabar, norėdami išlaisvinti savo jausmų energiją, mes turime išmokti visiškai atsiduoti savo jausmams, kokie jie bebūtų, neanalizuodami jų ir nesmerkdami savęs!
       Taigi Visatos energija, jausmai ir intuicija - pagrindinės sudėtinės dalys tos jėgos, kurios padedami mes galime turėti viską, ko panorėsime. Štai keletas Arnoldo Patento patarimų, kurie padės sąmoningai nukreipti ir efektyviai naudoti minėtąją jėgą.

                     Darykite tai, kas jums patinka
 
       Visata - tobula struktūra - apdovanojo kiekvieną iš mūsų kokiu nors vienu, o gal ir daugeliu talentų. Jei mes naudojamės savo talentu - netampame nei geresni, nei blogesni - tiesiog darome tai, kas mums patinka, kas yra tarsi savaime suprantama. Mes veikiame nesąmoningai, o todėl visiškai laisvai. Atverdami save Visatai, tampame jos energijos liudininkais. Tai - laisvės ir džiaugsmo, o ne minties ir pastangų patirtis. Todėl darykite tai, ką norite daryti, ir neįsakinėkite sau.

                     Atlikite savo darbą meistriškai
 
       Kada jūs pasiekiate meistriškumo kokioje nors srityje? Veikiausiai tada, kada jaučiate, kad šie pasiekimai atneš nuostabius rezultatus. Tuomet jūs atsipalaiduojate ir nebegalvojate apie tai. Paimkime kaip pavyzdį tenisą. Šios srities profesionalai yra įsitikinę, jog žino, kaip reikia atmušti kamuoliuką, todėl atlieka šį veiksmą nesusimąstydami. O dauguma žmonių yra pasiekę tikrą meistriškumo viršūnę valgymo procese! Jie yra tikri, kad jų organizmas tikrai padarys viską, kas būtina, kad tą maistą suvirškintų.
Tą patį galima pasakyti ir apie pinigus. Mes galime manyti, kad pasiekėme meistriškumą šioje srityje, kad pinigai daugiau mūsų nejaudina. Mes ramiai gyvename, dirbame mėgiamą darbą ir paliekame pinigus ramybėje - lai jie patys savimi pasirūpina. Ir jie iš tikrųjų tai daro! Atminkite, kad pinigai - tai viso labo energijos forma, ir jei norime jų turėti, nereikia prisirišti prie jų ar dėl jų nerimauti. Prisirišimas sukuria įtampą, kuri blokuoja energijos srautą, ir jis nutrūksta.

                     Vertinkite save
 
       Pasiekę tobulumo kurioje nors srityje, mes pakylame į tą lygį, kuris prilygsta mūsų pasiekimams. Stambios korporacijos prezidento lygis bus, žinoma, aukštesnis nei, tarkime, virėjo, nors pastarasis savo srityje ir taptų tikru profesionalu.
       Iš esmės visi talentai turi vienodą vertę. Jūsų lygis ir tas įvertinimas, kurio jūs sulauksite iš visuomenės, priklauso nuo to, kaip patys įvertinsite save. Kiti mus vertina ir priima taip, kaip mes norime kad mus vertintų ir priimtų. Kol mes neįvertinsime savo darbo kaip svarbaus ir naudingo, tol ir kiti jį taip traktuos. Kiekvienas iš mūsų - potenciali savo srities superžvaigždė. Mes galime ja tapti, kai tik busime tam pasiruošę. Kiti mūsų talentus mumyse pamatys tuomet, kai mes patys juos įvertinsime ir nebijosime jų atskleisti.

                     Išsiaiškinkite, ko jūs norite
 
       Sunku patikėti, tačiau mūsų gyvenime viskas vyksta tik todėl, kad mes šito norime. Jei mums atrodo, kad gyvenimas mums yra neteisingas, vadinasi, reikia įsigilinti į savo troškimus ir galbūt juos pakeisti. Energija, kurią spinduliuoja mūsų kūnai, panaši į radijo ir televizijos prietaisų skleidžiamas bangas. Tai labai tikslus signalas. Kiekvienas mus supančio pasaulio elementas priima tik konkrečias signalų rūšis. Taigi mūsų signalus priima tik tie, kurie yra nusistatę tokią pačią bangą. Todėl gyvenime ir pritraukiame tuos žmones bei aplinkybes, kurie atitinka mūsų spinduliuojamus energijos signalus. Jei spinduliuojame pyktį, tai pritraukiame nemalonius žmones ir situacijas. Jei esame laimingi, tai ir pritraukiame palankias situacijas.
       Norėdami ką nors pakeisti, turime žinoti, ką ir kaip norime pakeisti. Tarkime, jums trūksta pinigų. Koncentruodamiesi ties šia mintimi, priešinatės natūraliam gerovės srautui. Verčiau įsivaizduokite konkrečią jums reikalingą sumą ir pabandykite pajusti tai, ką jaustumėte, jei ją turėtumėte. Ir toliau koncentruokitės ties šia idėja. Tai padės jai realizuotis.

                     Atsiduokite savo gerovei
 
       Gerovė - natūrali Visatos būsena. Norint pasiekti gerovės savo gyvenime, reikia tik suvokti, kad ji yra pasiekiama, ir atsiverti jai. Jei mes neturime gerovės, vadinasi, atkakliai trokštame, kad jos neturėtume. Tai įrodo toks pavyzdys: daugelis žmonių laikosi įsikibę nemėgstamo darbo, mat jie tiki, kad tik taip gali užsidirbti pakankamai pinigų. Mes koncentruojamės ties tuo, ko neturime. Šių minčių energija materializuojasi, ir, jei mes galvojame apie skurdą, jis dar didėja.

                     Būkite turtingas ir sveikas
 
       Turto ir skurdo pojūtis yra labai individualus. Tomis pačiomis aplinkybėmis vienas gali jaustis turtingas ir sveikas, kitas - vargeta ir ligonis. Įsivaizduokite save sveiką ir turtingą, jūs toks ir būsite. Jei jūs neapsiribojate materialiais dalykais, atidarote Visatos energijos, atnešančios jums viską, kanalą. Tas, kuris moka džiaugtis ir vertina menkiausią dalyką, turi daugiau galimybių būti laimingas nei amžinas niurzga, kuriam vis tiek atrodys, kad kiti turi daugiau. Gyvenkite dabartyje ir džiaukitės tuo, ką turite. Visa kita, ko trokštate, ateis.

                     Norite gauti daugiau - atiduokite
 
       Tai dvi medalio pusės. Atiduodami, dovanodami kažką kitam žmogui, mes sukuriame tam tikrą vakuumą ir tampame pasiruošę priimti. Ką nors gavę, esame pasiruošę atiduoti. Tai nuolatos ratu cirkuliuojanti srovė, nulemta Visatos harmonijos įstatymo. Reikia siekti, kad daiktai laisvai ateitų į jūsų gyvenimą ir laisvai išeitų iš jo. Jei laikotės kažko tvirtai įsikibę, pažeidžiate šios srovės harmoningą tėkmę ir blokuojate gavimo procesą.
       Iš esmės visa, ką mes gauname ir atiduodame, yra energija. Į kiekvieną iš mūsų nuolatos srovena Visatos energija, taigi, atidavę dalį savos energijos, mes nesumažiname jos kiekio. Ką nors atiduodami kitiems, mes iš esmės atiduodame sau.

                     Laimėkite
 
       Norint laimėti bet kurį žaidimą, pirmiausia reikia žinoti taisykles. Taip pat reikia norėti laimėti. Tą patį galima pasakyti apie gyvenimo žaidimą. Daugelis žmonių nepasiekia sėkmės tik todėl, kad nesupranta žaidimo esmės ir nežino taisyklių. Visi aprašyti principai yra siūlomi kaip gyvenimo žaidimo taisyklės. Norite išlošti tuojau pat? Tai taipogi įmanoma. Visata priims šį jūsų troškimą, ir jūsų gyvenimas pagerės. Tik nebijokite žengti pirmojo žingsnio ir nesustokite pusiaukely. Gyvenimo sėkmė neturi ribų. Nesvarbu, ką esate pasiekę šiuo metu, tobulėjimo galimybė lieka visada. Žaidimas niekada nesibaigia! Žaiskite, kaip žaidžia vaikai, ir jūs imsite džiaugtis bei mėgautis šiuo žaidimu, kuris ir yra jūsų gyvenimas. Panorėkite būti laimingi!

       Linkiu kūrybinės laimės, t.y.
darbo ir gerų minčių. Linkiu saulės,
optimizmo meilės ir vilties.
       Mylėkime dvasios laisvę.
Ieškokime Dievo ir gerbkime
vienas kitą.

Vytautas